Lapkričio 27-ąją dieną, prasideda ypatingas laikas – didžiųjų metų švenčių laukimas – Adventas. Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga.
Mūsų senoliams Adventas buvo apmąstymų laikas, kai įvertinami per praėjusius metus atlikti darbai, stengiamasi atsigręžti į savo vidinį pasaulį, į šalia esantį, pastebėti tą, kuriam reikia pagalbos, padrąsinančio žodžio. Tai žmonių fizinio ir dvasinio apsivalymo metas.
Viena iš gražių ir jaukių advento tradicijų yra Advento vainikas. Šis paprotys Vakarų Lietuvoje jau buvo žinomas prieš gerą šimtmetį. Visose šeimose nuo pat pirmosios Advento dienos ant stalo buvo dedami gražiai nupinti, papuošti advento vainikai su keturiomis žvakėmis. Šios tradicijos pradžia siejama su XIX a. Manoma, kad idėja priklauso vokiečių liuteronų pastoriui iš Hamburgo Johanui Heinrichui Wichernui.
Lapkričio 24 d. (penktadienio) pavakarę lumpėniškės rinkosi į edukacinį užsiėmimą „Advento vainikas“, kurio metu ne tik susipažino su adventinio vainiko atsiradimo istorija, raida ir simbolių reikšmėmis, bet ir pačios susikūrė Adventinį vainiką, kuriuo pasipuoš savo namus.
Anot Vydūno – „gražiausias žmogus yra kurdamas. Kai žmogus kuria, jis atiduoda dalelę savęs – savo meilę, šilumą – ir atsiranda tikri šedevrai“. Vakarykštis užsiėmimas buvo tikra kūrybinė atgaiva. Užsimiršo visi rūpesčiai, problemos. Kūrybinio polėkio nešama, kiekviena dalyvė susikūrė savo šedevrą.
Jūratė Mažutienė
Lumpėnų kaimo bendruomenės pirmininkė
