Kazimierinės arba Kaziuko mugė – šventė, skelbianti pavasario pradžią Vilkyškiuose.
Gamta, mažais žingsneliais keliaudama pavasario link, kovo penktą dieną visus sukvietė į Vilkyškių dvaro kiemą. 12 valandą Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis, sveikindamas atvykusiuosius bei džiaugdamasis tokiu gausiu žmonių būriu paskelbė kasmetinės Kaziuko mugės pradžią.
Per keturiasdešimt amatininkų susirinko parduoti savo gaminių: keptų ir virtų, nertų ir megztų, saldžių ir sūrių, iš metalo, iš medžio, iš kailio bei pintų. Šalimais garavo ant laužų užkaisti du didžiuliai katilai. Viename – kopūstienė, antrame – arbata. Ekologišką bei gardžią arbatą, „Senosios Prūsijos Lobiais“ pavadintą bei pelniusią Lietuvos tautinio paveldo vardą, pristatė Vilkyškių bendruomenė. Ja pasivaišinti galėjo kiekvienas šventėn atvykusysis. Šventėje Vilkyškių bendruomenė pristatė savo sukurtus du verslus – arbatų gaminimo bei lazerio paslaugą. Įvairių lazeriu graviruotų bei pjaustytų dirbinių ir suvenyrų buvo galima įsigyti bei užsisakyti.
Kad šventinis šurmulys išsklaidytų kasdieninius rūpesčius, o parskrendantys paukščiai ant sparnų parneštų pavasario šilumą, varduvininkams linkėjo Vilkyškių bendruomenės pirmininkė Laura. O šventėn Jų atvyko tik keturi. Kaziams ir Kazimieroms šventės organizatoriai dovanojo Vilkyškių bendruomenės rinktos „Kazimiero arbatos“ bei Pagėgių neįgaliųjų draugijos narių gamintų gėlių.
Iš tolo buvo girdėti linksma kaimiška muzika, kuria džiugino broliai Gandramavičiai, o šventės vedėjos Rita ir Egidija kvietė visus linksmintis, šokti ir žaisti.
Prekystaliai tuštėjo. Žmonių krepšeliai pilnėjo. Besišypsantys pirkėjai vaišinosi vilkyškiečių virta sriuba, žukiškių keptu kugeliu, cepelinais iš Viešvilės, mėsbandėmis iš Kriokiškių, pyragaičiais iš Stoniškių bei Tauragės. Tik skirstytis niekas neskubėjo. Sukosi šokio sūkury, traukė dainas, žaidė žaidimus ar tiesiog linksmai kalbėjosi su seniai sutiktais bičiuliais.
Informaciją pateikė Vilkyškių bendruomenė
Nuotraukos Leono Mišeikio
