Lumpėniškių kelionė į Anykščius

Ankstų šeštadienio rytą, nemažas būrys lumpėniškių išvykome kelionėn į Anykščius.

Pramogavome Kalitos kalne, išbandėme viliojantį atrakcioną – Rogučių trasą, kur nusileidus linksmaisiais kalneliais pajutome naujas bei netikėtas emocijas.

Užlipę 186 laipteliais į Šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelę, įrengtą 33 metrų aukštyje, mėgavomės nuostabia Anykščių apylinkių panorama. Pasivaikščiojome senamiestyje, miesto parke, kur netikėtai radome akmeninį Anykščių simbolį – nykštį.

Pasižvalgę po senamiestį vykome į šimtametės Anykščių siaurojo geležinkelio stoties komplekse įsikūrusį Siauruko muziejų, kuriame susipažinome su architektūros, technikos ir krašto istorijos ekspozicija, išsaugojusia praėjusio XX-ojo  amžiaus dvasią. Garvežį „Kukuška”, kitus siaurojo geležinkelio riedmenis, ryšio ir signalizavimo priemones – daug eksponatų šiame muziejuje pamatėme. Užsukome ir į stoties laukiamojo salę, tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetą. Išbandėme ir veikiančius eksponatus – rankinę dreziną bei triratį ant bėgių.

Pasisėmę gerų emocijų, vykome į vienintelį Pabaltijo šalyse – Arklio muziejų. Susipažinome su įvairiausiomis Lietuvos arklininkystės istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis, pradedant žirgų laidojimo papročiais ir baigiant Vilniaus raitąja policija. Arklio muziejuje aplankėme kalvystės, audimo ir kt. tradicinių amatų klėteles ir ekspozicijas. Apžiūrėjome XIX a. pab. aukštaičio sodybą, padedami edukatorės, iš šieno pasigaminome paukštelius.

Net prasidėjęs lietus netrukdė vykti į Medžių lajų taką, pirmąjį taką Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje. Keliaujant Medžių lajų taku mus lydėjo ištraukos iš „Anykščių šilelio“. Nuo informacinio centro iki Medžių lajų tako pradžios yra 6 pažintinės stotelės, skirtos susipažinti su medžiais bei su gamtos ir kultūros vertybe Puntuko akmeniu.

Užlipę apžvalgos aikštelės bokštą, kuris yra 34 m aukštyje, apžvelgėme apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėjome Šventosios upės vingiais, tik dėl lietaus ir apsiniaukusio dangaus nepamatėme tolumoje aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštų.

Jūratė Mažutienė, Lumpėnų kaimo bendruomenės pirmininkė

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *